NYC fixerių nusiskundimai, kad įprastos toeclips sistemėlės netenkina jų kasdieninio važinėjimo poreikių, virto optimaliu sprendimu, o po to ir preke. Dabar internetu už ~$40 galima įsigyti patogius pedalų dirželius Hold fast or DIE puslapyje. Žinoma, nėra taip sudėtinga pasigaminti panašius ir pačiam.

Žemiau yra jų PROMO video.

Hold Fast Promo 1 from John Prolly on Vimeo.

Pristatau lietuvių dar mažai apšnekėtą kompaniją STUDIO RAAR.

Šie dviračiai primena pigiai konvertuotus plentinius su 650c ratais, tačiau iš arti pateikia pribloškiančių sprendimų:

Platforminiai pedalai ir stilingas stabdžio tvirtinimas

DropOut’ai - ne trekiniai

Kai kam gražu - kai kam ne. Galite pasižvalgyti ČIA, bus daugiau įdomių dalykų. : )

Massan from MACAFRAMA on Vimeo.

Linksmas plakatas (ar lipdukas, antsiuvas…) su “nedidele” klaida. Ne ne, ne žodis “FREINDS” užkliuvo… : )

Važiavimas ratuku atgal yra labai svarbus, norint parodyti važiavimo fix’u įgudžius. Važiavimo atgal geriausia mokintis lygiose aikštėse ar aikštelėse. Vilniuje tam tinka žemesnioji ir aukštesnioji Katedros aikštės dalys, Vilniaus Meno Galerijos aikštelė ir t.t. Užsieniečiai, kurie važiavimo įgudžiais gerokai lenkia lietuvaičius, pataria daugiau svorio perdėti į galą, kad su priekiniu ratu būtų galima laviruoti.

Senas geras video su 32 atbuliniais ratukais:

Įvaldžius važiavimą atgal, metas mokintis KEO spin. Kadangi dešiniarankiai ir kairiarankiai mina kitaip, reikia rasti koją, kuria patogiau pradėti minti ir tęsti triuką.

Trumpa pamokėlė:

Škotas Graeme Obree, žinomas kaip Flying Scotsman, ruošiasi 2009 metų gale dar kartą pagerinti valandos važiavimo rekordą. Dabartinis rekordas, įskaitytas pagal moderniasias UCI taisykles, priklauso čekui Ondrej Sosenka. Jis įveikė 49.7 km, o Graeme Obree, nors tuomet vis turėjęs kovoti prieš taisyklių kūrėjus dėl nestandartinės dviračio konstrukcijos bei sėdėsenos, leidžiančios pasiekti didesnį pastovų greitį, per valandą sugebėjo nuvažiuoti 51.596 kilometrus (1993 m.) ir 52.713 (1994 m.). Kartelė buvo pakelta dar prieš tai, kol UCI uždraudė G. Obree sugalvotą “supermeno” sėdėseną, padedančią greičiau važiuoti dėl geros aerodinamikos. Naujasis rezultatas buvo pasiektas Chris’o Boardman’o - 56.375 km per vieną valandą. Dabar rekordo galima siekti tik UCI standartus atitinkančiu dviračiu: rėmas turi būti pagamintas iš apvalių plieninių vamzdžių, trikampinės konstrukcijos, ratai turi būti stipinuoti (t.y. negali būti diskai ar trispoke’ai) be kryžiavimų ir siekti UCI numatytą kiekį.

Graeme Obree sako, jog jis siekia nebūtinai pagerinti rekordą, o paskatinti kitus, kad jį pagerintų. Gal ir protinga, turint omeny, kad Scotsmanui šie metai buvo pirmieji nuo 16-os, kai nelaimėjo dviračių varžybų. Dabar jam 43-eji metai. Žinoma, jo fizinė forma tikrai gera, kadangi kasdien po vieną ar pusantros valandos mina specialiai naujajam bandymui sukurtu dviračiu.

Naujasis, jau atitinkantis reikalavimus, Scotsmano savadarbis dviratis vis tiek yra neįprastas: rėmas labai ilgas, kad dviratininkas galėtų sėdėti panašioje į “supermeno” pozoje. Tai leidžia važiuoti greičiau ir aerodinamiškiau. Taip pat, nepaisant ilgos bazės, labai ilgas CS (Chain Stay), kuris matuojamas nuo BB centro iki galinių dropout’ų. Toks sprendimas, pasak G. Obree, leidžia perdėti daugiau svorio priekiniam ratui ir tai yra pranašiau nei sutelkti dviratininko svorį ant galinio rato. Pavaros santykis irgi įspūdingas miestinių fix’ų turėtojams: 67×13. Šis dviratis, pagamintas iš Reynolds 653 vamždžių, atitinka visus UCI reikalavimus, sveria ne mažiau nei 6.8 kg, kadangi lengvesnis prieštarautų UCI taisyklėms, bet vis tiek turi Graeme Obree stiliumi dvelkiančio savitumo.

Galima palyginti šį dviratį su UCI reikalavimų neatitinkančiu ankstesniu dviračiu.

1993 m. bandymas:

1994 m. bandymas. “Supermeno” poza.

Visi fixuotieji ir ne tik, laikykime nykščius aukštai į viršų, kad tik Graeme Obree ne tik įkvėptų jaunuosius dviratininkus, bet ir pagerintų rekordą. : )

Good luck, Graeme Obree!